Mums, esantiems Žuvų-Vandenio sandūroje, bus leista daug ką pamatyti atidengus iliuzijų ir melo užsklandą. Tam, kad aiškiau suvoktume naująją epochą, reikia šiek tiek panagrinėti senąją - Žuvų epochą, pastarosios pagimdytus melus ir apgaules, apimančias daugybę sričių. 

Anglijos banko įkūrimas

Dabartinė bankinė sistema ir valiutos leidimo būdas esamoje vertybių sistemoje yra galingiausias manipuliavimo metodas siekiant pavergti žmones. Jo mechanizmas buvo sukurtas Anglijoje ir gretai išplito po visą pasaulį. Šiuo metu Europoje šie modeliai yra žinomi kaip centriniai šalių bankai. JAV šio modelio atitikmuo yra Federalinis rezervas.

Tuo metu Europoje cirkuliavo auksiniai arba sidabriniai pinigai, tačiau nešiotis pilną aukso kapšelį tuometinėje Europoje buvo gana pavojinga. Tad auksakaliai apsiimdavo saugoti žmonių auksą, išduodami popierius, patvirtinančius atiduoto saugoti aukso vertę. Kitame miesto ar net šalies gale aukso savininkas, pateikęs auksakalio partneriui minėtus popierius, galėdavo šį auksą atsiimti.

Šis auksakalių išradimas buvo toks patogus, kad žmonės ne tik vis dažniau ėmė naudotis jų paslaugomis, bet ir palikdavo saugoti auksą ilgesniam laikui. Ilgainiui lygiai tokie pat vertingi, kaip ir įdėtas auksas, tapo patys popieriniai sertifikatai. Žmonės pradėjo atlikinėti daugybę mainų operacijų naudodami ne tikrąjį auksą, o žymiai patogesnius popierius. Faktiškai šie sertifikatai ir tapo pirmaisiais popieriniais pinigais.

Auksakaliai pastebėjo, kad žmonės vis rečiau ateina pasiimti savo aukso. Prekybai visiškai užteko ir popierinių analogų. Tada apsukrūs auksakaliai padarė genialią išvadą, kad atsargoje užtenka laikyti tik dalį palikto saugoti aukso, o kitą dalį galima panaudoti suteikiant žmonėms paskolas ir imant už tai procentus. Šitaip nieko neįdėdami į šį verslą pirmieji bankininkai pradėjo uždirbti pinigus. Tačiau jų verslas pradėjo duoti dar didesnes pajamas, kai naujieji skolininkas pradėjo sutikti paimti pinigus popieriniais sertifikatais. Auksakaliai galėdavo tą patį auksą paskolinti kelis kartus!

Naujasis verslas augo kaip ant mielių. Bėda buvo tik ta, kad auksakaliai galėjo veikti tik nedidelėje teritorijoje. Keliauti ir gabenti didelius kiekius aukso buvo išties nesaugu. Be to, auksakaliai priklausė nuo savo partnerių. Iškilus bet kokiems nesutarimams ar nepasitikėjimui, verslas pakibdavo ant plauko.

Taigi viena iš Anglijos banko įkūrimo idėjų buvo išleisti banknotus, kurie būtų priimami ir pripažįstami žymiai didesnėje teritorijoje nei bet kuris iš auksakalių galėjo koordinuoti. Tai būtų leidę žymiai padidinti pelną.

Bendruomenių rūmų komitetas iš pradžių nepalaikė Viljamo Patersono, pateikusio tokią idėją. Tačiau vėliau šis pasiūlymas vėl buvo pateiktas įvyniotas į neaiškią formuluotę ir sulaukė palaikymo. Dokumentas gavo karališką pritarimą 1694 m. balandžio 25 d.

Įstaigos sąskaitos knygos buvo atidarytos Aksomo koplyčioje 1694 m. birželio 21 d. Akcininkų knygoje pirmiausia yra nurodyta 10 000 svarų sterlingų suma, kurią įnešė karalius ir karalienė. Po to pasirašė dar 11 akcininkų, įnešusių po 10 000 svarų, ir kiti 1 267 akcininkai.

Rotšildai ir iliuminatai

Beveik po penkių dešimtmečių, 1743 m., auksakalys Amšelis Mozė Baueris atidarė monetų parduotuvėlę Frankfurte, Vokietijoje. Jis pakabino virš durų ženklą, vaizduojantį Bizantijos erelį raudoname skyde. Parduotuvė tapo žinoma kaip Raudonojo skydo kompanija (angliškai "Red shield", vokiškai - "rotschild").

A. Baueris turėjo sūnų Mejerį Amšelį Bauerį, kuris 1755-aisiais, praėjus keletui metų po tėvo mirties, išvyko dirbti paprastu klerku į Hanoverio banką. Užsidirbęs pakankamai pinigų jis grįžo atgal į Frankfurtą ir nusipirko savo tėvo verslą. Virš durų vis dar tebekabėjo raudonas skydas. Pripažindamas jo svarbą, M. A. Baueris pasivadino Rotšildu.

M. Rotšildas jau anksčiau buvo supratęs, kad skolinti pinigus valstybėms ir karaliams yra žymiai pelningiau nei atskiriems žmonėms. Ir ne tik todėl, kad paskolos būdavo didesnės, bet ir dėl to, kad jos buvo garantuotos valstybiniais mokesčiais. Kai suaugo penki jo sūnus, jis išsiuntė juos į pagrindines Europos sostines įkurti šeimos banko filialus. Labiausiai pasižymėjo Natanas, kuris atvykęs į Londoną užmezgė glaudžius ryšius su Anglijos banku.

Rotšildų namai nupirko arba sugriovė daugybę savo konkurentų verslų Europoje. Tačiau Meyeris Rotšildas suvokė, kad tam, jog galėtų daryti įtaką visos Europos monarchų finansams, jam teks susiremti su bažnyčios galia ir įtaka. Tam, kad tai įvykdytų, jis patraukė savo pusėn ateistu tapusį katalikų kunigą Adamą Veishauptą. Jis Meyerio nurodymu pradėjo organizuoti slaptą Iliuminatų ordiną.

A. Veishauptas ir jo pasekėjai laikė save inteligentijos grietinėle, turinčia išskirtinius protinius gabumus, galinčia valdyti pasaulį ir suteikti jam taiką bei ramybę. Jų tikslas buvo ir tebėra sukurti "Novus Ordo Seclorum" - naują pasaulio tvarką, arba vieną pasaulio vyriausybę. Ir vienu iš galingiausiu mechanizmų galinčių padėti tai padaryti, jie laikė finansinę sistemą. Jų šūkis ir šiandien tebėra pačioje matomiausioje vietoje - ant JAV dolerio.

Per iliuminatų narių tinklą M. Rotšildo bankinė imperija užtikrintai įsitvirtino visoje Europoje.

Vaterlo laimėjo ir Rotšildai

1815 m. Vaterlo mūšyje sprendėsi ne tik Europos likimas. Sąjungininkams pralaimėjus Napoleonui, visi Britanijos vertybiniai popieriai būtų tapę beverčiai. Rotšildai, turėję itin išvystytą savo žvalgų tinklą, agentus buvo užverbavę abiejose priešininkų pusėse. Mūšiui pakrypus Anglijos pergalės link, Rotšildų agentas, nepaisydamas audros, persikėlė specialiai nusamdytu laivu per kanalą ir perteikė Natanui Rotšildui naujausias žinias apie mūšio eigą.

Atvykęs į Londono biržą N. Rotšildas iš anksto sutartais ženklais savo agentams liepė į rinką išmesti daugybę vertybinių popierių. Dėl šių veiksmų jų vertė pradėjo smarkiai kristi. Netrukus tai virto panika, nes žmonės skubėjo atsikratyti savo "beverčių" popierių. Dolerio vertės popieriai buvo parduodami tik už penkis centus. Gavęs atitinkamą nurodymą, vienas iš N. Rotšildo agentų staiga nupirko visus pardavime buvusius vertybinius popierius.

Po kurio laiko oficialios žinios apie pergalę prie Vaterlo pasiekė Britanijos sostinę. Per sekundes vertybinių popierių vertė sugrįžo į savo pradinę padėtį, o netrukus jų vertė tapo dar didesnė. Taip N. Rotšildas įsigijo kontrolinį Britanijos ekonomikos paketą.

Panašiais metodais Rotšildai naudojosi dar ne kartą. Neilgai trukus jie tapo pagrindiniais Europos bankininkais. 1820 m. jie sugebėjo savo tinklais apraizgyti Anglijos banką ir pradėjo jį kontroliuoti. Anglijos bankas tapo pirmąja valstybine finansine institucija, kurią įveikė kelių žmonių grupuotė. Vėliau dar penkių šalių centriniai bankai pradėjo šokti pagal Rotšildų dūdelę.

N. Rotšildas tada pareiškė: "Man nesvarbu kokia lėlė yra pasodinta į Anglijos sostą valdyti imperijos, kurioje niekada nenusileidžia saulė. Britų imperiją valdo žmogus, kuris kontroliuoja jos pinigus. O Britanijos pinigus kontroliuoju aš."

Jo valdžia tapo tokia galinga, kad jo nurodymu buvo kuriami, keičiami ir panaikinami įstatymai. 1838 m. N. Rotšildas ištarė dar vieną įspūdingą frazę: "Leiskite man spausdinti nacijos pinigus, ir man nebebus svarbu, kas kuria jos įstatymus."

Rotšildai išraižė Europą geležinkeliais, kurie gabeno anglį ir plieną iš naujai įsigytų jų kasyklų. Finansuodami Anglijos Vyriausybę jie pirmą kartą areštavo Sueco kanalą, finansavo Romanovų dinastiją ir t. t.

Rotšildai suprato, kad didžiausi pinigai uždirbami finansuojant vyriausybes, bet ypač didelius pinigus atneša karas. JAV ir britų žvalgybos turi dokumentų, įrodančių, kad Rotšildų namai finansuodavo abi besikaunančių priešininkų puses visuose vykusiuose karuose nuo Amerikos revoliucijos laikų.

Bus daugiau

Kitą šeštadienį skaitykite

Didžiausias Rotšildų pasiekimas - JAV Federalinio rezervo įkūrimas

Orginalo šaltinis: http://www.ve.lt